Paroda
Ne atsisakyti proto didybės,
bet drąsiai atsiverti jo platybei
Comunione e Liberazione
KAS YRA PROTAS?
Prisimenu, jog pirmoji mano vesta pamoka buvo Berchet licėjuje, pirmoje E klasėje. Ketinau lipti į katedrą, o tuo tarpu klasės gale pakilo ranka. Aš pagalvojau: „O Dieve, jau prasideda sunkumai, nors dar net nepradėjau!”. „Sakykite”. „Mokytojau, veltui Jūs čia atėjote kalbėti apie religiją, nes, norint kalbėti, reikia mąstyti, Jums reikia pasitelkti protą; o pasitelkti protą kalbant apie tikėjimą yra bergždžias dalykas, nes tai yra dvi viena nuo kitos be galo nutolusios tiesės ir jos niekada nesusitiks: protas gali sakyti viena, o tikėjimas - kita. Tai du skirtingi pasauliai!”
Tada, gyvai priblokštas to klausimo, kurio, tiesą sakant, nesitikėjau, pasakiau: „Atsiprašau, kas yra tikėjimas?“ Jis apsižvalgė, jo draugai ėmė garsiai juoktis. Tada tvirtai visos klasės paklausiau: „Kuris iš jūsų žino, kas yra tikėjimas? Kas man gali jį nusakyti, apibrėžti, pasakyti, kaip norite?“ Visi surimtėjo ir nei vienas neatsakė.
Aš tuo pasinaudojau ir skambesniu balsu pasakiau: „Prašom pasakyti, kas yra religija?“. Ta pati scena. Tada, kreipdamasis į visą klasę: „Kas yra protas?!“ Niekas neatsakė. Tada aš - natūralu - įsivažiavau ir pasakiau: „Bet kaipgi? Kalbate apie tikėjimą ir protą nežinodami šių žodžių, kuriuos vartojate, reikšmės? Bet tai juk gėda, tai neverta jūsų! Esate jauni, į gyvenimą turite žengti su aiškumu, nuoširdžiai; o apie tai, ko nežinote, turite sakyti: „Nežinau“, tačiau apie tai nekalbėti ir nespręsti!“
NE MATAS…
Atsiverti mums reiškia išplėsti ribas. Tačiau dažnai tai išgyvename
tarsi išlindimą iš dėžės į kambarį, kuris yra didesnis, bet vis tiek erdvė,
kurią riboja lubos ir kuri yra maža bei menka palyginus su begalybe.
Gyventi naudojant protą, kad nustatytume kažkokias ribas, yra tas pats,
kaip žiūrėti į realybę pro rakto skylutę: matome tik tą, kas telpa.
O tai, kas netelpa, mums neegzistuoja, neturi teisės net būti svarstoma.
Carmine Di Martino
…O VISIŠKAS ATSIVĖRIMAS
K a s d a u g i a u n i e k u o
n e b e s i s t e b i ,
p r a r a d o s u g e b ė j i m ą m ą s t y t i
i r p r o t a u t i .
P l a n k
Jei protas nepripažįsta to,
kas jį pralenkia, tuomet
nėra niekas daugiau,tik
silpnumas.
B. Pascal
Kas nepripažįsta,
jog esama
neištiriamos paslapties,
tas net ir negali būti
mokslininkas.
A. Einstein
PROTAS YRA LANGAS,
ATVERTAS Į REALYBĘ
Sakydamas „protas”,
turiu galvoje skiriamąją ypatybę
to gamtos lygmens,
kurį vadiname žmogumi,
tai yra,
gebėjimą įsisąmoninti tikrovę
pagal jos veiksnių visumą.
L. Giussani
PROTUI REIKIA TIKĖJIMO,
KAD GALĖTŲ BŪTI PATS SAVIMI
Jei vien šitai yra visas mokslas, tai tada žmogus susiaurina pats save. Juk tada tikrieji žmogaus klausimai iš kur? ir kur link?, religijos ir etoso klausimai nebegali rasti vietos bendrojo, taip suprantamu „moksliškumu“ nusakomo proto erdvėje ir turi būti perkelti į tai, kas subjektyvu. Paskaita, skaityta per susitikimą su mokslo atstovais Regensburgo universiteto Didžiojoje auloje 2006 m. rugsėjo 12 d.
Žmogus iš mokslo ir technologijų negali taip adikaliai ir besąlygiškai tikėtis, kad mokslinis ir technologinis progresas galės paaiškinti kiekvieną dalyką ir visiškai atsakyti į visus žmogaus egzistencinius ir dvasinius poreikius.
Mokslas negali pakeisti filosofijos ir apreiškimo, išsekusiame pasalyje atsakinėdamas į radikaliausius žmogaus klausimus apie gyvenimą ir mirtį, amžinas vertybes, pažangos prigimtį.
Ištrauka iš Benedikto XVI kalbos, skaitytos 2006 spalio 6 d.
KAS SIEJA TIKĖJIMĄ IR PROTĄ:
ATPAŽINIMAS
Tai, ką sako Kafka:
Vieta, į kurią reikia nueiti,
egzistuoja, bet kelio tenai nėra,
nėra tiesa istoriniu požiūriu. Bet
jei paslaptis beldžiasi į tavo
duris...
Jei kas atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo; – tai žodžiai, kuriuos perskaitome Biblijoje. Ir tai yra įvykęs faktas.
L.Giussani
Paslaptis mus ugdo leisdama atsitikti kažkam, kas mus įtraukia ir neleidžia mums likti ribotiems, neleidžia sustoti ties dalykų išore, bet palengvina mūsų kelią į Paslaptį.
J. Carron
IŠSKIRTINIS ĮVYKIS
ATVERIA PROTĄ IR
PADEDA
ATPAŽINTI PASLAPTĮ
REALYBĖJE:
„Kas esi Tu,
Kristau,
kuris pažadini
visą mano „aš”:
protą, laisvę,
prisirišimą?”
KADA SUPRATAU, KAD
PROTAS KAIP ATSIVĖRIMAS
ATSAKO Į MANO POREIKIUS
LABIAU NEI
PROTAS KAIP MATAS?
Aš niekada negalvojau, kad protas ir tikėjimas gali būti susiję. Dirbdama su šia paroda pirmą kartą apie tai pagalvojau.
Emilija
Viskas yra nauja, nes tikiu, kad protas yra stipresnis už jausmus.
Inga
Džiaugiuosi, kad protas nėra tik mokėti taisykles ir kurti naujas. Kitaip kiek iš mūsų niekada juo taip ir nepasinaudotume? Gyventi su protu dabar man reiškia ieškoti dalykų prasmės ir nuolatos atrasti kažką naujo. Juk yra dar tiek dalykų, kurių nežinau!
Rimgailė
Dabar jau žinau, kad gyvenimo spalvingumas ir jo kokybė priklauso nuo mano pačios vertinimo.
Kasdienybėje vis labiau galiu išgyventi proto atsiverimą Paslapčiai ir atviru žvilgsniu priimti realybės mestus iššūkius.
Rūta
KODĖL MUS
TAI DOMINA?
Jei nepajėgsime atpažinti Paslapties, nerasime to, kuris ATSAKO į mūsų širdies troškimą.
TIK BEGALYBĖ ATSAKO Į MŪSŲ BEGALYBĖS PRAŠYMĄ.
Tai, ko žmogus ieško malonumuose, yra begalybė, ir
niekas niekada neatsisakytų vilties ją pasiekti.
Cesare Pavese
Tikėti protingai reiškia gauti šimteriopai jau dabar.
Į šį didį logos, į šią proto platybę kviečiame savo pašnekovus,
dalyvaujančius kultūrų dialoge. Nuolat tai iš naujo atrasti yra didi universiteto užduotis.
Paskaita, skaityta per susitikimą su mokslo atstovais Regensburgo universiteto Didžiojoje auloje 2006 m. rugsėjo 12 d.
