Nuncijaus Peterio Stephano Zurbriggeno kalba

PALAIMINTOJO ARKIVYSKUPO

 JURGIO MATULAIČIO

80-SIOMS MIRTIES METINĖMS

 

 

Garbė Jėzui Kristui!

Jūsų Eminencija kardinole, broliai vyskupai ir kunigai, gerbiami valdžios ir akademijos žmonės, ponai ir ponios.

 

Vakar atšventėme iškilmingas šv. Mišias Marijampolės bazilikoje, o šiandien, po šv. Mišių Vilniaus katedroje, susirinkome Šv. Kryžiaus bažnyčioje prisiminti palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Su dideliu malonumu vienijuosiu kartu su jumis minint 80-tąsias palaimintojo mirties metines. Kaip apaštalinis nuncijus Lietuvai, turiu garbės nuoširdžiai visus pasveikinti Šventojo Tėvo – Benedikto XVI-ojo vardu. Nuoširdžiai kreipiuosi į garbingąjį marijonų vienuolijos generalinį vyresnįjį, jį lydintį patarėją, taip pat į tėvą provincijolą, į generalinę vyresniąją seserį Ignę ir visas Nekalčiausios Mergelės Marijos prasidėjimo vargdienių seseris, taip pat į Lietuvos ir Baltarusijos delegacijos seserį Rozą ir į visas Eucharistinio Jėzaus tarnaites. Visi šių vienuolijų šeimų nariai, kuriems tėvas Jurgis Matulaitis buvo kaip atkūrėjas arba įkūrėjas, dėkoja Viešpačiui turėdami palaimintąjį Jurgį, kuriam Dievas tapo gyvenimo centru. Savo ir visų čia dalyvaujančiųjų vardu dėkoju jums, brangūs vienuoliai ir vienuolės, kad suvienijote mus šiame iškilmingame minėjime.

 

Norėčiau su jumis trumpai pasidalinti trimis įspūdžiais apie palaimintąjį.

 

Pirmiausiai, pirmą kartą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį išgirdau Tbilisyje, Gruzijoje, kuomet buvau apaštalinis nuncijus Gruzijai, Armėnijai ir Azebaidžanui. Palaimintojo įkurtų Eucharistinio Jėzaus tarnaičių seserys Elena ir Roza pakvietė mane celebruoti šv. Mišių Jurgio Matulaičio mirties minėjimo proga. Prisimenu, kad kai kurie dalykai mane nustebino. Pavyzdžiui, kodėl reikia visad sakyti Matulaitis – Matulevičius; kodėl tekstuose, kuriuos davė seserys skaityti buvo parašyta, kad Matulaitis yra ne Vilniaus vyskupas bet „Wilna“ (lenkiškai)... Negalėjau net įsivaizduoti, kad po keletą metų būsiu nuncijus Lietuvoje ir reziduosiu būtent Vilniuje. Dabar man daugelis dalykų tapo daug aiškesni.

 

Antra, skaitydamas palaimintojo biografiją, parašytą dr. V. Consumano, turėjau progos geriau susipažinti su šia stulbinančia ir nuostabia asmenybe: kunigas, vyskupas, įkūrėjas ir diplomatas. Apie Jurgį Matulaitį yra parašyta: jis buvo visiškai įsimylėjęs Kristų ir Bažnyčią.

 

Trečia, nepaprastai nudžiugau suradęs jo biografijoje faktą, kad dvejus metus palaimintasis Jurgis gyveno Fryburge, Šveicarijoje. Dar daugiau - Fryburge tėvas Jurgis įsteigė noviciatą, pavadinęs jį studijų namais. Prieš tai minėtas dr. V. Consumano rašo, kad Fryburgo namai, duoti Dievo Apvaizdos, buvo pirmas vienuolijos daigynas, kur prikeldami atgimstančią vienuoliją rinkosi geriausi kunigai. Vėliau, skaitydamas palaimintojo spausdintą metraštį „Marijonų istorijos šaltiniai“, atradau vieną smulkmeną, kuri mane labai nudžiugino: 1911 m. lapkričio 14 d., palaimintasis paliko Fryburgą ir išvyko į Romą. Jis keliavo per Luizaną, Montre, Moricą, Milaną, Genuę, Pizą. Palaimintasis Jurgis  atvyko į Romą per Sempionės slėnį (kur neseniai buvo atrastas ilgiausias pasaulyje tunelis). Pasirinkęs tokį mašrutą Jurgis Matulaitis negalėjo aplenkti Brigo – pasienio miesto, kuris yra mano gimtasis miestas.

 

Mieli draugai, palaimintojo arkivyskupo Jurgio gyvenime kai kurios datos ir faktai, prisiminimai, kuriuos jis pats prisimena savo dienoraštyje, mane patraukia prie jo su dėkingumu ir pagarba. Galbūt, kai kurie dalykai gali pasirodyti nereikalingi arba sentimentalūs, tačiau man jie turi labai gilią prasmę. Kiekvienas ženklas, kiekvienas žodis visuomet yra reikšmingi ir, net praėjus nemažai laiko, paliečia mūsų mintis ir širdis. Pacituosiu ištrauką iš palaimintojo Jurgio dienoraščio užrašytą 1911 m. lapkričio 14 d., kuomet būdamas toli nuo Lietuvos jis žvelgė į didingą Alpių panoramą. Citata paimta iš metraščio „Marijonų istorijos šaltiniai“: „Kelionė sekėsi gerai, oras buvo švelnus ir šiltas. Keliaujant per kalnus lydėjo nuostabūs vaizdai“.  

 

Ačiū palaimintajam Jurgiui už tokį nuostabų mano tėvynės aprašymą! Manau, kad truputis patriotizmo niekam nepakenks.

 

Pabaigsiu pastebėdamas specialesniu, reikšmingu ir istoriškai, dalyku. Šiandien čia susirinko trys Jurgio Matulaičio įpėdiniai. Įvardindamas juos laikysiuos chronologinės sekos, išryškėjusios iš palaimintojo gyvenimo ir atliktų darbų. Štai su mumis pirmasis palaimintojo įpėdinis - kunigų marijonų vienuolijos generalinis vyresnysis, antrasis - Vilniaus arkivyskupas ir trečiasis aš – kaip Apaštalų sosto atstovas, apaštalinio vizitatoriaus Lietuvai įpėdinis. Ačiū.

 

gailestingumas.lt