Keletas nepatogių sveikinimų jums

Keletas nepatogių linkėjimų nuo don Tonino Bello (Molfetta vyskupo, iškeliavusio pas Viešpatį 1993 m. balandžio 20 d.):

 

„Neatlikčiau savo, kaip vyskupo pareigos, jei sakyčiau jums „Gražių Kalėdų“, nesudrumsdamas jūsų ramybės. Noriu jums truputį įkyrėti. Negaliu pakęsti minties, kad privalau siųsti nieko nesakančius, formalius, kalendoriaus išreikalautus linkėjimus. Aš tiesiog svajoju apie tai, kad kas nors imtų ir grąžintų juos siuntėjui kaip nepageidaujamus.

 

Jėzus, kuris gimsta iš meilės, teduoda jums pasišlykštėjimą egoistiniu, absurdišku gyvenimu be veržimosi aukštyn, ir tesuteikia jėgų pradėti egzistenciją, kupiną savęs dovanojimo, maldos, tylos drąsos.

 

Kūdikis miegantis ant šieno teatima jums miegą, teduoda pajausti, kad jūsų pagalvė yra kieta kaip girnapusė, kol nepriimsite po savo stogu tremtinio, pabėgėlio, neturtingo pakeleivio.

 

Dievas, kuris tapo žmogumi, teleidžia jums pasijausti kirminais kiekvieną kartą kai karjera pasidaro jūsų gyvenimo stabu, kito palenkimas – jūsų svarbiausiu rūpesčiu, o artimo nugara – laipteliu jums pakilti aukščiau.

 

Marija, kuri tik gyvulių mėšle randa lopšį, kuri gali švelniai paguldyti savo įsčių vaisių, savo dejonėmis tepriverčia jus girdėti kaip raudą visas kalėdines lopšines, kol jūsų veidmainiška sąžinė leis, kad žmonių išmatos, šiukšlių kibiras ar klinikų konteineris būtų nutrauktos gyvybės kapas be kryžiaus.

 

Juozapas, kuris atsidūręs prieš tūkstančius uždarytų durų yra visų tėviškų nusivylimų simbolis, tesutrikdo jūsų apsvaigimą nuo sočios kūčių vakarienės, tepapriekaištauja už  jūsų šykščias loterijas, kad būtume pritrenkti kančios, daugybės gimdytojų, slapčia liejančių ašaras dėl savo vaikų, kurie yra nelaimingi, kurie neturi sveikatos, darbo.

 

Angelai, kurie skelbia ramybę teatneša karą jūsų mieguistam nusiraminimui, nepajėgiančiam pamatyti, kad vos per sprindį nuo jūsų, padedant jūsų pritariančiam tylėjimui, vykdomos neteisybės, išnaudojami žmonės, gaminami ginklai, ištisos tautos pasmerkiamos žūti nuo bado.

 

Piemenys, kurie budi naktį saugodami bandą ir laukdami aušros, teatskleidžia jums istorijos prasmę, teišmoko svaiginančių lūkesčių, atsidavimo Dievui džiaugsmo, teįkvepia gilų troškimą gyventi neturtingai, nes galiausiai tai yra vienintelis būdas mirti tikrais turtuoliais.

 

Virš mirštančio senojo mūsų pasaulio, tegimsta viltis. Maràn athà, ateik Viešpatie Jėzau!“

 

gailestingumas.lt