Angelų prigimtis
Prieš tyrinėdami angelų prigimtį, pirmiausia turbūt turėtume pamėginti atsakyti į esminį klausimą: kas yra angelas? Be abejonės yra daug apibrėžimų, bet visuotinai pripažinta, kad angelas yra visiškai dvasinė būtybė. Tai aiškiai tvirtina tiek Raštai, tiek ir visa Tradicija.
Angelai visa savo būtimi yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai. Kadangi jie „visuomet regi dangiškojo Tėvo veidą“(Mt 18,10), jie vykdo „įsakymą, paklusnūs Jo tartam žodžiui“(Ps 103,20). Kaip grynai dvasiniai kūriniai, jie turi protą ir valią, yra asmenys ir nemirtingi.
Tobulumu jie pranoksta visus regimus kūrinius. Tai rodo jų garbės spindesys(plg.Dan 10,9-12).
Benediktinių abatė Hildegart iš Bingeno, viena iškiliausių XII amžiaus mistikių, sakė, kad angelai yra laimingi tarnaudami žmonėms ir saugodami žmoniją, nes jie žavisi mumis:
„Visi angelai žavisi žmonėmis, kurie per savo šventus darbus
Yra apsirengę neišpasakytai nuostabiais drabužiais.
Angelai nedirba fizinio darbo, tad tokia jų ir vertė;
Žmonės, dirbantys fizinį darbą, yra gerbiami. Taigi angelai vertina žmonių darbą.“
Daugelis religinių tradicijų pateikia pasaulio sukūrimo istoriją, pagal kurią Kūrėjo galia išsiveržė iš kitos būties į mums žinomą visatą. Angelų ir žmonijos gimimas šiek tiek fragmentiškai aprašytas įvairiuose senuose tekstuose.
Ketvirtojo Laterano Susirinkimo tikėjimo išpažinimas tvirtina, kad Dievas „laikų pradžioje iš nieko sukūrė drauge vieną ir kitą, dvasinę ir kūninę kūriniją, tai yra angelus ir žemiškąjį pasaulį, o vėliau ir žmogų, tarsi bendrai – iš dvasios ir kūno – sudarytą“.
Pagal žydų tradiciją, angelai buvo pirmosios Dievo sukurtos protingos būtybės, ir paprastai tikima, kad jie buvo sukurti antrą sukūrimo dieną. Dievas dovanojo angelams laisvą valią, nemirtingumą ir dievišką protą. Jie turėję sustiprinti pasaulį ir apmąstyti Dievo šlovę. Daugelis angelų atsidavė Dievo valiai ir rodydami palankumą savo laisvą valią paskyrė Aukščiausiajam. Tie angelai, kurie to nepadarė, pradėjo su Dievu nesutarti.
Taip prasidėjo kova danguje. Tada maištaujantys angelai buvo nutrenkti į bedugnę kaip velniai ir demonai.
Angelai veikia nuo pat pasaulio sukūrimo ir visoje išganymo istorijoje. Kristus yra angelų pasaulio centras. Įsikūnijusio Žodžio gyvenime nuo pat Įsikūnijimo iki Dangun žengimo angelai Jį garbina ir Jam tarnauja. Taip pat angelai skelbia Gerąją Naujieną ir Kristaus Prisikėlimą, taip pat jie lydės Jį ir tarnaus Jam teisiant pasaulį.
Liturgijoje Bažnyčia prisijungia prie angelų šlovindama Dievą, šaukiasi jų pagalbos, ypač gerbia kai kurių angelų (šv.Mykolo, šv.Gabrieliaus, šv.Rafaelio, angelų sargų) atminimą.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas skelbia, kad angelai nuo gyvenimo pradžios ligi mirties žmones saugo ir juos užtaria. „Šalia kiekvieno tikinčiojo būna angelas ir ganytojas, vedantis jį per gyvenimą (plg. Šv.Bazilijus, Eun. 3,1). Dar žemėje gyvendamas, krikščionis tikėjime dalyvauja palaimingoje su Dievu susivienijusių angelų ir žmonių bendruomenėje.
gailestingumas.lt
