Naujienos

Pasaulio jaunimo dienų Lurde, kaip ir Sidnėjuje (Australija),  2008 m. tema „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais.“ (Apd 1,8). Prieš trejus metus teko dalyvauti savo pirmosiose Pasaulio jaunimo dienose Kiolne (Kelne). Patirti įspūdžiai bei džiaugsmo akimirkos įkvėpė norą ir ateityje dalyvauti tokiose piligriminėse tikėjimo kelionėse. Dėkoju Apvaizdai, kuri mums visiems vykusiems 44 lietuviams dovanojo galimybę dar giliau pažinti ir atverti savo širdis Šventajai Dvasiai, o kartu suteikė malonę prisiglausti prie mylinčios Motinos Marijos širdies bei smagiai praleisti laiką.

2008 liepos 10 d. Aušros vartai 14.00 val. Žinoma, kaip ir dera tikriems piligrimams kelionės pradžia – Šventosios Mišios Aušros Vartuose ir padrąsinantys žodžiai mums, kunigas Algirdas Toliatas pamokslo metu kalbėjo: „Važiuokite ir nieko nebijokite. Kiek nebijosite, tiek gausite. Kelionė skirta mūsų padėkoms ir atsivertimui“.

Vakaro malda: dienos pabaigoje suprantu, kad kelionė - tikra meilės mokykla. Dievas dovanoja tik brangiausias dovanas. Naktis autobuse.

Liepos 11 d. Lenkija – Čekija - Slovakija. Laikrodis rodo 05. 40 val. Lietuvos laiku - važiuojame pro Čekiją, keliasdešimt minučių ir tuoj jau Slovakija. Nežinau ar Šv. Pranciškus yra taip pasakęs, bet galiu tarti panašiai: Šlovė tau, Viešpatie, už kūriniją, o ypač per brolius kalnus ir sesutes saulėgrąžas... 16. 40 val. Slovakijos laiku keliaujame į Bratislavos centrą. Labai jaukus ir gan ramus senamiestis. Nuostabiausia - Šventosios Mišios mažutėje bažnytėlėje (Šv. Kotrynos), Dunojaus upė, vėlus vakaras vaikštant miesto pilyje, arbata ir Slovakiški vafliai. Valio! Naktis viešbutyje.

Liepos 12 d. Austrija – Italija. 06.30 val. Pajudame į Austrijos sostinę – Vieną. Iš tikrųjų, nežinau ar kur dar teko girdėti tiek liaupsių miestui, kiek pačiai Vienai. Lankome Rotušę, (šalia yra kavinukė, kur Einšteinas mėgdavo pasibūti), Parlamento rūmus (čia visi išsimaudome fontanuose, nes tikrai karšta), Hofburgo rūmų kompleksą - prisiperkame suvenyrų su Mocartu ir Sisi, draugiškai nusifotografuojame prie arklidžių, kurios garsėja šokančių arklių pasirodymais, kas be ko – lankome Šv. Mykolo ir Šv. Petro bažnyčias, pastarojoje švenčiame šv. Mišias, užsukame į Šv. Stepono katedrą, keliaujame prie paminklų Štrausui ir Mocartui, o vakarą praleidžiame labai gražiai prižiūrėtame parke. Vakaro malda ir kiekvieno pasidalinimas. Vidurnaktį pajudame į Veneciją.

Liepos 13 d. Venecija – Paduva. 06.00 val. Sustojame prie keltų prieplaukos. Turime kelias valandas laukti laivo, tad puiki galimybė pasivaikščioti, pasirankioti kriauklių, o kai kam - tai ir pamiegoti po atviru dangumi. Mano svajonių miestas.... visai taip, kaip ir įsivaizdavau. Patiko tiesiog vaikščioti, apžiūrinėti namus, kanalus, suvenyrus, akimis nulydėti gondolas, pasiklysti, džiaugtis šiltu trumpalaikiu vasaros lietumi, valgyti vaisių, ledų ir picos... ir aišku, stovėti eilėje, tam, kad galėtum patekti į Šv. Morkaus Baziliką, kur bus tarptautinės šv. Mišios, mes skaitom skaitinius, tiesiog neapsakoma garbė. Pamačius visas lubas, kurios padarytos iš aukso gabaliukų įlydytų į stiklą apima tiesiog tuštybės jausmas....Taip, katedra tiesiog nuostabi išoriniu grožiu, bet gerai nors tiek, kad ten yra Šv. Morkaus kapas, kitaip nebūtų prasmės. Toliau keliaujame į Paduvą. Lankome Šv. Justinos ir Šv. Antano bažnyčias. Pati Šv. Justinos bažnyčia labai paprasta, galima sakyti tiesiog tuščia, bet čia radome vienuolių, kurie pardavinėjo savo rankų darbo produktus - kosmetika, vynus, saldumynus ir t.t. Papildėme savo suvenyrų krepšius. Šv. Antano bažnyčia pilna stebuklų - nukabinėta padėkos raštų, eilė prisileisti prie jo kapo, pamatyti abito likučius, pabendrauti su broliais. Būtent čia sugebėjau užsibūti, atsilikti nuo grupės ir taip priversti laukti visą autobusą manęs. Nakvynė fokoliarų bendruomenės namuose. Vakaras su pasta, tiramisu ir ledais.

Liepos 14 d. Turinas. „Jeigu aš Dievo nemačiau, Dievas mane pamatė“. Esame Kritaus drobulės koplyčioje. Jausmas lyg dabar būčiau adoracijoje. Dar be galo buvau laiminga, nes šalia buvo Pier Giorgio Frassati kapas. Vėliau, Baltriškų vasaros stovykloje, apie jį išgirsiu mokymą. Lankome Šv. Jono Bosko Bažnyčią, jo ir Dominyko Savio kapą, saleziečių universitetą ir mokyklą. Net ir vidurvasaryje ji buvo pilna vaikų šurmulio, vyko stovykla. Naktis autobuse. Viduržemio pakrante vykstame į Lurdą.

Liepos 15 – 20 d. Lurdas. Viskas kas ten buvo nuostabu, jei kiekvieną dieną atpasakočiau, būtų labai daug skaityti, tad trumpai....15 d. Atidarymo koncertas Šv. Bernadetos bažnyčioje su grupe P.U.S.H. bei Cenacolo bendruomenės vaidinimu. Buvo smagu. Po visko nuėjome prie Grotos ir tada ilgas kelias namo...

16 d. Dienos tema – Krikštas. Susitikimas su misionieriumi bei katechezė apie krikštą. Ėjome Bernadetos keliu - krikšto, gyvenamos vietos, Grotos lankymas, o po pietų aš, Živilė, Rūta, Petras, Vitalis, Svajūnas kilome i kalną „Pic du jer“ Buvo smagu rasti žemuogių ir čiobrelių. Vėliau procesija su žvakėmis ir 22.00 val. Šv. Mišios.

17d. Dienos tema - palaiminimai. Ryte vėl katechezė ir darbas grupėse. Lietuviai taip pasirodė, kad „workshope“ (grupėje) buvę olandai, amerikiečiai, airiai, ir iš Jeruzalės atvykę svečiai mus prisimins ilgam, bet aišku, tik gerąja ir linksmąja prasme. Po pietų pasirinkome užsiėmimą „Misijų centre“ Susitikome su tėvu Bruno, kuris jau 16 metų yra misionierius Kinijoje ir seserim Emilija, inde dabar besimokančią misijų mokykloje Lurde. Jaučiama pagarba misionieriams dar labiau išaugo. Po pietų apsilankėme pilyje ir pirkomės suvenyrų. Vakaro programoje - televizijos tiltas su popiežiumi, (buvo kažkas nuostabaus, nes mūsų buvo apie 6 tūkstančius požeminėje Šv. Pijaus X bazilikoje), susitaikinimo pamaldos, ir 23.00 val. Šv. Mišios grotoje.

18 d. Šiandien mes išvykom į Gavarnie. Aukščiausias Europoje krioklys, vandens kritimo aukštis 500 m. O kilome pėsčiomis į 3, 535 km.aukštį, pakeliui dar spėjau rankioti čiobrelius. Krioklio vanduo labai skanus, o tai, kad šalia jo turėjome maldą buvo liudijimas ir kitiems turistams, stalą mums atstojo didžiulis akmuo. Aišku, ten norėjome būti kuo ilgiau, bet 16.00 val. Turėjome spėti į vadinamąsias „Vonias“. Procesas, kas ten vyksta, nenupasakojamas, bet užtarimo malda be galo stipri. Vakare vyko trys koncertai ir spektaklis. Spėjome visuose koncertuose padalyvaut, labiausiai sužavėjo brolių karmelitų roko grupė P‘tits Bruns Toulouse, o dieną užbaigėme „studentų maisto“ agape Jaunimo miestelyje. Ir štai, vėl tas ilgas kelias namo...

19d. Dienos tema – Eucharistija. Rytas prasidėjo Šv. Mišiomis Grotoje, vėliau dalyvavome „Parvis“, t.y. daug šokome ir dainavome su Cenacolo bendruomene, o po pietų su Monika nusprendėm aplankyti trijų aukštų Nekalto Prasidėjimo baziliką bei nueiti kryžiaus kelią. Taip praleistas laikas tiesiog neįkainojamas. Vakare mūsų laukė Sidnėjuje vykstančių jaunimo dienų montažas bei vakaro vigilija su Sutvirtinimo sakramento teikimu. Paskutinis vakaras, tad neskubame eiti miegot.....

20d. Kadangi pagal kelionės planą turime vykti į Taize, tai iš Lurdo išvykstame po pusryčių, nesulaukę uždarymo. Ant Šv. Klaros kalvos, Seto mieste, švenčiame šv. Mišias, o popietę praleidžiame prie Viduržemio jūros. Į Taize nenuvykstame...

Liepos 21d. Belfortas. Aplankome Citadelę ir keliaujame į Viešbutį. Vietinėje Bažnyčioje švenčiame šv. Mišias.

Liepos 22 d. Marientalis. Nakvynė cistersių vienuolyne. Čia buvo gera tai, kad radome Biblinių augalų sodą, o nakvojome buvusiame malūne. Šv. Mišios, gimtadieniai ir "Garfildas" atmintyje liks ilgam. Sustojame apsipirkit milžiniškame prekybos centre.

Liepos 23d. Lenkija. Kelias namo. Pravažiuojame Čenstachavą...

Liepos 24d. Lietuva. Ankstyvas rytas pačioje pirmoje prie sienos esančioje degalinėje... pasirodė, kad net šuo loja lietuviškai... gera vėl būti Tėvynėje.