Susitaikinimo pamaldoms ir adoracijai
REKOMENDUOJAME SUSITAIKINIMO PAMALDOMS IR ADORACIJAI ATSIPRAŠANT UŽ PASAULIO NUODĖMES
Giesmė…
Iš Pradžios knygos. Pr 18, 23-32
Abraomas priėjo arčiau ir tarė: 'Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu?
Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų?
Ne tavo būdas daryti tokį dalyką- žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?'
Viešpats atsakė: 'Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos jų vietos'.
O Abraomas vėl tarė: 'Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui, būdamas dulkė ir pelenai.
O jeigu trūktų penkių lig penkiasdešimties teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?' Jis atsakė: 'Nesunaikinsiu, jei rasiu ten keturiasdešimt penkis'.
Bet jis vėl jam kalbėjo, sakydamas: 'O jei rastųsi ten keturiasdešimt?' Jis atsakė: 'Dėl keturiasdešimties to nedarysiu'.
'Tenesupyksta ant manęs Viešpats,- jis tarė,- jei aš vėl kalbu. O jei ten rastųsi trisdešimt?' Jis atsakė: 'To nedarysiu, jeigu ten rasiu trisdešimt'.
Jis tarė: 'Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui. O jei ten rastųsi dvidešimt?' Jis atsakė: 'Ir dėl dvidešimties jo nesunaikinsiu'.
Tuomet jis tarė: 'Tenesupyksta ant manęs Viešpats, jei dar vieną kartą kalbėsiu. O jei ten rastųsi dešimt?' 'Jo nesunaikinsiu dėl dešimties,'- jis atsakė.
Iš šv. Faustinos dienoraščio.
Vienu momentu, Viešpats leido man pažinti visas tą dieną padarytas nuodėmes. Iš nuostabos apalpau, ir nors pažįstu Dievo gailestingumo gelmę, nustebau, kad Dievas dar leidžia žemei egzistuoti. Ir dar Viešpats leido man suprasti, kas palaiko žemės būvimą: išrinktosios sielos. Kai išrinktųjų laikas ateis, pasaulis praeis. Kai kartą Viešpatį Jėzų paklausiau, kaip gali iškentėti tiek pažeminimų ir įvairių nusikaltimų, ir nebausti nusikaltėlių, atsakė man Viešpats: 'bausmei turiu amžinybę, o dabar pratesiu jiems gailestingumo laiką, bet vargas jiems jei nepažins mano atėjimo meto. Nenoriu bausti skausmuose skęstančios žmonijos, bet noriu ją pagydyti, priglausdamas prie savo gailestingos širdies. Bausmes naudoju, kai mane jie patys priverčia. Mano ranka nenoriai ima Teisingumo kardą; prieš teisingumo dieną siunčiu gailestingumo dieną'.
Giesmė…
Iš šv. Faustinos dienoraščio.
Viduje, sielos gelmėje, pažinau, koks yra nuodėmės baisumas, netgi mažiausias kaip kankina Jėzaus sielą. Norėčiau tūkstantį pragarų kęsti negu nusidėti nors ir mažiausia kasdiene nuodėme.
Vieną dieną išvydau du kelius; vienas kelias platus, smėliu ir gėlėmis išbertas, pilnas džiugesio ir muzikos, bei įvairių malonumų. O to kelio pabaigoje žiojėjo baisi bedugnė, pragaro gelmės. Tos sielos apakintos, apsvaigintos, į tą gelmę krito, kaip žengė tuo keliu taip ir sukrisdavo. O jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti.
Ir regėjau kitą kelią, greičiau takelį, nes buvo siauras ir erškėčiuotas bei akmenuotas, o žmonės juo ėjo su ašaromis akyse, bei kentėdami. Vieni ant tų akmenų parkrisdavo, bet iškarto keldavosi ir eidavo toliau. O to kelio pabaigoje – nepaprastai gražus sodas, pilnas laimės, ir visos tos sielos ten įeidavo. Tuoj pat tuo momentu pamiršdavo apie savo kančias.
Viešpats man tarė: 'prašyk to kenčiančioms sieloms: kai siela pamato ir pažįstą savo nuodėmių sunkumą, kai prieš jos akis atsiveria visas baisumas, kuriame ji yra, tegu neišsigąsta, bet su pasitikėjimu tepuola į mano gailestingumo glėbį, kaip vaikas į mylimos motinos rankas. Šios sielos turi pirmenybę mano gailestingoje širdyje, jos turi pirmenybę į mano gailestingumą. Pasakyk, kad nei viena siela, kuri šaukiasi mano gailestingumo nebuvo nuvilta ir nepatyrė pažeminimo. Ypatingai artimos man tos sielos, kurios pasitiki mano gerumu. O jei nuodėmingieji pažintų mano gailestingumą, jų tokia daugybė nežūtų. Kalbėk pasauliui apie mano gailestingumą. Tegu visa žmonija pažysta mano gailestingumą. Tai paskutiniųjų laikų ženklas, po jo ateis teisingumo diena. Kol laikas, tebėga prie mano gailestingumo, tegu naudojasi krauju ir vandeniu, kuris ištryško iš mano šono'.
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau, priekaištai šiai žemei garsiai skelbiami, nes jos gyventojai yra labai sunkiai nusidėję. Mes, pasitikėdami tavo begaliniu gailestingumu, meldžiame atleidimo malonės.
Į kreipinius atsakysime – Atsiprašau Tavęs Viešpatie
1 Už tikėjimo, meilės ir pasitikėjimo tavo gailestingumu trūkumą.
2 Už lengvabūdžius krikščionis, nepriimančius tavo malonės ir pasipriešinančius tavo valiai.
3 Už atšalimą, nerūpestingumą ir tingumą tavo tarnyboje.
4 Už Šventųjų Mišių sekmadieniais ir šventėmis apleidimą.
5 Už pasninko nesilaikymą ir nesaikingumą valgant ir geriant.
6 Už nerūpestingumą auklėjant vaikus.
7 Už negimusių kūdikių žudymą ir žmogiškos gyvybės negerbimą.
8 Už išlaidumą ir kuklumo gyvenime trūkumą.
9 Už tėvų ir sutuoktinių nuodėmes.
10 Už pykčio, neapykantos ir pavydo nuodėmes.
11 Už materialiai ar dvasiškai padarytą žalą artimiesiems.
12 Už meilės ar pasiaukojimo trūkumą.
13 Už puikybę, pavydą ir nuodėmingą žvilgsnį.
14 Už dvasininkijos ir šventų vietų negerbimą.
15 Už atmestiną atgailos sakramento šventimą.
16 Už lengvabūdiškumą švenčiant šventuosius sakramentus.
17 Už vilties į Dieviškąjį gailestingumą praradimą.
18 Už instinktų tenkinimą bei susilaikymo trūkumą.
19 Už teisiųjų ir pamaldžiųjų netobulumus bei trūkumus.
Malda
O amžinasis Dieve, Tavo gailestingumas neįsivaizduojamas ir gailesčio lobynas neišsemiamas, tad palankiai pažvelk į mus ir būk mums gailestingas, kad ištikus sunkumams neprarastume vilties ir neišsigąstume, bet didžiai pasitikėdami atsiduotume Tavo šventajai valiai, kuri yra meilė bei gailestingumas. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Giesmė...
Dievo Gailestingumo šventovė.
