GAILESTINGUMO MOTINA
Mes nesame pirmieji pasitikėjimo Dievo gailestingumu kelyje. Jį pramynė mūsų tikėjimo protėviai, kliovęsi Senosios Dievo Sandoros pažadu. Tačiau toji, kuri ypatingu būdu pasitikėjo Dievu ir visiškai atsivėrė Jo gailestingumui, - Marija. Kadangi jai „geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys [...], vadiname ją gailestingumo Motina: Gailestingąja Motina ir Dievo gailestingumo Motina", - rašė popiežius Jonas Paulius II enciklikoje Dives in misericordia (9).
Šventasis Tėvas tęsė: „Minėtieji Dievo Motinos titulai kalba apie ją pirmiausiai kaip apie Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo Motiną [...]; kaip apie tą, kuri savo tyliu ir drauge neprilygstamu dalyvavimu mesijinėje savo Sūnaus pasiuntinybėje ypatingu būdu pašaukta priartinti žmonėms meilę, kurios apreikšti jis buvo atėjęs. [...]
Gailestingoji meilė ir toliau be paliovos joje ir per ją reiškiasi Bažnyčios ir žmonijos istorijoje. Tas reiškimasis nepaprastai vaisingas, nes jį palaiko ypatingas Marijos motiniškos širdies taktiškumas, jos atjauta ir galia padėti visiems, kurie mieliau priima motinos gailestingą meilę".
Tai žodžiai Popiežiaus, kuris, kaip ir Vilniaus miesto gyventojai bei visų aplinkinių šalių krikščionys, visuomet norėjo atnešti Aušros Vartų Gailestingumo Motinai savo gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Iškelta koplyčioje virš rytinių miesto sienos vartų, nuolankiai nuleidusi galvą tamsioji Madona maloningai žvelgia į jos globojamą Lietuvos sostinę. Prie paveikslo jau beveik 400 metų meldžiasi, jo stebuklingumu tiki ir katalikai, ir unitai, ir stačiatikiai. Keturis amžius piligrimai traukia į Vilnių kaip į Gailestingumo miestą, kuriame apie begalinį Dievo Gailestingumą liudija Išganytojo Motinos - Gailestingumo Motinos užtarimu suteikiamos malonės.
Kaip skelbia Vatikano II susirinkimas, „Marijos motinystė malonės plane, prasidėjusi apreiškimo metu jai ištikimai pareiškus savo sutikimą, kurį nesvyruodama išlaikė po kryžiumi, nepaliaujamai tęsiasi, iki visi išrinktieji bus galutinai atbaigti. Paimta į dangų, ji nesiliovė eiti šių išganymą teikiančių pareigų, bet daugeriopu užtarimu ir toliau neša mums amžinojo išganymo dovanas. Savo motiniška meile ji rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja, iki pasieks palaimingąją tėvynę" (Lumen gentium,, 62).
