APIE ŠVENTOVĘ
Pasitikėkite manimi, nes aš esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu, - siųsdamas mums šią nuostabią žinią Išganytojas permano savo kūrinių norą sieti tikėjimą su regimu ženklu. Tas ženklas, vis plačiau garsėjantis Lietuvoje ir visame pasaulyje, GAILESTINGOJO JĖZAUS ATVAIZDAS, perteikiantis ses. Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveikslą pagal jos nurodymus ir jai nuolat prižiūrint 1934 m. nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Vilnius, nuo seno globojamas Aušros Vartų Gailestingumo Motinos ir puoselėjantis šį pamaldumą, Išganytojo valia tapo Dievo Gailestingumo miestu.
Paveiksle Išganytojas pakelta dešine ranka laimina žemės keleivius tarsi tardamas: „Ramybė jums". Kairiąja ranka Jėzus liečia savo drabužį ties Švč. Širdimi. Iš čia, kaip begalinės gailestingumo malonės, kurias Jis išlieja savo mylimiems žmonėms, į mus trykšta du spinduliai. Dešinysis, balzganas spindulys simbolizuoja sielą apvalantį vandenį, o kairysis, raudonas - kraują, sielos gyvybę.
Šį paveikslą gerbianti siela nežus, - kalbėjo apsireiškęs Kristus. Jis ragino prie paveikslo šauktis gailestingumo nusidėjėliams, žadėdamas vesti krikščioniško tobulėjimo keliu ir ypatingą pagalbą mirties valandą. Pirmasis sekmadienis po Velykų, sekant apreiškimu, buvo paskelbtas Dievo Gailestingumo iškilme.
Jėzus norėjo, kad paveikslas būtų visiems lengvai prieinamas. Per šv. Faustiną perduotą prašymą gerbti Gailestingojo Jėzaus atvaizdą jam skirtoje šventovėje ilgus metus kliudė įvykdyti karas ir ateistinis persekiojimas. Tačiau Dievo Gailestingumo žinia įveikė visas žemiškas kliūtis. 2004 m. kardinolas Audrys Juozas Bačkis įkūrė Vilniuje Dievo Gailestingumo šventovę, idant Gailestingojo Jėzaus paveikslas jos centriniame altoriuje „galėtų būti gerbiamas visų tautų visomis kalbomis". Pasitikėjimą Dievo Gailestingumu žadinančio atvaizdo namais tapusi bažnyčia pastatyta XV a. pačioje senamiesčio širdyje. Jos likimas iliustruoja skaudžiausius mūsų istorijos posūkius. XIX a. caro valdžia ją pavertė stačiatikių cerkve. Grąžinta katalikams bažnyčia netrukus buvo sovietinių okupantų vėl atimta. Atgavus tikėjimo laisvę, po kruopščios restauracijos ji atvėrė duris įgydama naują titulą ir misiją, kuri taip rūpėjo čia 1946-1947 m. kunigavusiam šv. Faustinos nuodėmklausiui Dievo Tarnui Mykolui Sopočkai.
Tyrai baltoje šventovės erdvėje visas dėmesys tenka malonėmis garsėjančiam, daugybės piligrimų lankomam paveikslui. Tik santūrūs Nijolės Vilutytės sgrafitai kviečia nusilenkti Gailestingajai Išganytojo Motinai, ir vienuolika kalbų kartoja suklupusiųjų maldą: JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI.
