Dievo Gailestingumo sekmadienis

2000 m. balandžio 30 d. paskelbęs seserį Faustiną šventąja, popiežius Jonas Paulius II įsteigė Gailestingumo šventę visai Bažnyčiai.

„Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė,“ – šiuos Jėzaus žodžius kartu su prašymu nutapyti Jo paveikslą Faustina išgirdo dar būdama Plocko vienuolyne 1931 m. (Dien., 49) Vėliau Jis ne kartą priminė šį savo prašymą.

2000 m. balandžio 30 d. paskelbęs seserį Faustiną šventąja, popiežius Jonas Paulius II įsteigė Gailestingumo šventę visai Bažnyčiai.

Dievo Gailestingumo šventovėje link reikšmingiausios Dievo Gailestingumo iškilmės – Gailestingumo sekmadienio Šv. Mišiomis, liudijimais ir renginiais veda visa Gailestingumo savaitė, kuri pradedama švęsti Velykų sekmadienį. Šventės išvakarėse, šeštadienio vakarą, vyksta ekumeninė Šviesos kelio procesija nuo Aušros Vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės.

Ruošiantis Gailestingumo šventei, visą Gailestingumo savaitę nuo Didžiojo penktadienio meldžiamasi Dievo Gailestingumo novena.

„Trokštu, kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kiekvieną dieną atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo jūroje. O aš visas šias sielas nuvesiu į savo Tėvo namus.“ (Dien., 1209)

Taip glaudžiai sujungiamas velykinio atpirkimo slėpinys su Dievo Gailestingumu. Devynias dienas, vienijantis su Kristaus auka ant kryžiaus už mūsų ir viso pasaulio išganymą, įsiliejant į tą meilę, kuria Dangaus Tėvas myli Sūnų, o per Jį ir mus, kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis.

„Trokštu, – kalbėjo Jėzus, – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir užuovėja visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo gelmės, išlieju visą jūrą malonių sieloms…“ (Dien., 699)

Jėzus savo apsireiškimuose nustatė Gailestingumo šventės vietą Bažnyčios liturginiame kalendoriuje, jos motyvą ir šventimo būdą. Jis davė didelį su šia švente susijusį pažadą: „Sielos žūsta, nepaisant mano karčios kančios. Duoda joms paskutinį gelbėjimosi ratą, tai yra mano Gailestingumo šventę.“ (Dien., 965) Viešpats prašo per šią šventę nuoširdžiai atgailaujant atlikti išpažintį bei priimti Švenčiausiąjį Sakramentą, tuomet sielai bus išlietas visas gailestingumo vandenynas: „kurios prisiartins prie mano gailestingumo šaltinio; kuri siela prieis išpažinties ir šv. Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą, tą dieną bus atvertos visos Dievo užtvankos, per kurias teka malonė […] Tenebijo prisiartinti prie manęs jokia siela, nors jos nuodėmės būtų kaip purpuras. Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus, nei angelo, jo nesuvoks.“ (Dien., 699)

Per Gailestingumo šventę Šv. Mišios aukojamos ir transliuojamos įvairiomis kalbomis internetu, per radiją ir televiziją, kad tikintieji visame pasaulyje išgirstų Dievo Gailestingumo žinią.

„…o kunigai šią dieną turi kalbėti apie šį didžiulį ir neišsemiamą mano gailestingumą.“ (Dien., 570)

Bendradarbiaujant su Vilniaus piligrimų centru taip pat organizuojamas piligrimystės Gailestingumo kelias aplankant šv. Faustinos namelį – buvusį Gailestingumo Dievo Motinos seserų vienuolyną.

Žmonės iš viso pasaulio gali surašyti artimųjų, už kuriuos prašoma maldos, vardus. Intencijos dedamos prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo ir jomis meldžiamasi per visas tą savaitę aukojamas Šv. Mišias. „Dukra mano, pasakyk, kad Gailestingumo šventė išėjo iš [mano] vidaus visam pasauliui paguosti.“ (Dien., 1517)