Brangūs broliai ir seserys,

šiandien Dievo Gailestingumo Motinos artumoje visų pirma norime padėkoti už malones, patirtas per Dievo Gailestingumo metus, kurie buvo labai vaisingi, suteikė nuostabią progą prisiminti, kad dieviškasis gailestingumas – tai realus Dievo veikimas mūsų gyvenime, kad jis niekuomet nesibaigia ir neišsenka, bet pasilieka su tais, kurie tiki ir pasitiki dieviškojo gailestingumo galia. Gailestingoji Motina mus ragina ir maldauja pasitikėti jos Sūnumi, dėmėtis savo širdyje visa (plg. Lk 2, 19), ką Jis daro mūsų gyvenime. Darykite, ką tik Jis jums lieps (Jn 2, 5), – sako Marija Evangelijoje. Šiais žodžiais ji ragina ir mus: darykite, ką tik Jis jums atskleidė per šiuos metus, ko išmokė, ko prašė. Atsiliepkite, ir jūsų gyvenimas bus pripildytas Dievo malonės, kaip malonėmis apdovanotosios Marijos.

Prel. Edmundas Putrimas,
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai

Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II 2000 m. Atvelykio sekmadienį, kada Šventojoje Žemėje meldžiamasi už taiką visame pasaulyje, paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu. Kodėl reikėjo tiek amžių, kad suprastume, koks svarbus yra dieviškasis gailestingumas? Ar šiandienos žmogui vis dar reikia kalbėti apie sąžinę, apie Dievo malones? Ar jam reikia priminti, kokiomis vertybėmis matuojami nuveikti darbai ir kas teikia ramybę mūsų pasaulyje, skęstančiame ekonominių ir finansinių krizių bangose, nuolat gaubiamame nesantaikos ir karo dūmų vienoje ar kitoje šalyje?